|
Didmenininko pelno maržą sudaro skirtumas tarp prekės pardavimo ir jos įsigijimo kainų. Todėl daugelis įsitikinę, kad prekę įsigijus kuo pigiau, bus galima daugiau uždirbti ją pardavus. Taip galvoja bei elgiasi daugelis didmenininkų/distributorių, užsakinėdami prekes didelėmis partijomis ir gaudami gerą nuolaidą.
Tačiau distributoriai taip pat žino, kad prekių (atsargų) neturėjimas reiškia prarastus pardavimus. Jie saugosi užsakydami dideles partijas, nes tik tokiu atveju gali gauti dideles nuolaidas iš tiekėjo. Tačiau klientai su skirtingais poreikiais augina prekių atsargas, užšaldo apyvartines lėšas bei varo distributorius į neviltį bei verčia daryti išpardavimus. |
Paprastai distributoriai tokią situaciją sprendžia šiais būdais:
- siekia pagerinti prognozavimą (kiek klientų kokių prekių nupirks);
- didelėmis partijomis užsako tik paklausias prekes;
- atsisako nepaklausių prekių.
Skaudžiausios atsargų valdymo problemos susijusios su netinkamo atsargų valdymo pasekmėmis: atsargų trūkumu arba jų pertekliumi. Pastaruoju atveju per didelis atsargų kiekis mažina bet kurios įmonės konkurencingumą, susiduriama su prekių nuvertėjimu, fiziniu ir moraliniu susidėvėjimu, galiausiai prekės galiojimo laiko pasibaigimu ir jos nurašymu.
Tačiau kur kas skaudesni, nors realybėje nejaučiami, padariniai kyla dėl prekių trūkumo. Daugelis įmonių teigia neprarandą pardavimų, tačiau praktika rodo, jog prarasti pardavimai dėl prekių trūkumo sandėliuose vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 20 nuošimčių visų įmonės pardavimų.
Kaip padidinti pardavimus užtikrinant, kad turite paklausias prekes reikiamu metu, tuo pačiu metu sumažinant atsargas ir nedidinant veiklos sąnaudų?
Didmeninės prekybos verslas yra „labai paprastas": reikia turėti tai, ką klientai perka, ir neturėti to, ko neperka. Tačiau matome, kad dažniausiai būna atvirkščiai: kaip tyčia trūksta tų prekių, kurios turi paklausą, ir visuomet lieka per daug tų prekių, kurių niekas neperka.
Daugelis distributorių susiduria su tipinėmis tiekimo grandinės ir atsargų valdymo problemomis:
- Per daug prarastų pardavimų (10%-20%) galutiniam pirkėjui /vartotojui.
- Regioniniuose sandėliuose dažnai pritrūksta tam tikrų prekių, tuo tarpu kitų yra daugiau nei reikėtų.
- Reikšminga apyvartinių lėšų dalis (30-40%) "užšaldyta" lėto apyvatumo prekėse
- Tarp sandėlių vyksta per daug nenumatytų skubių persiuntimų.
- Labai dažnai į regioninius sandėlius ar klientams išsiunčiamos prekės neatitinka faktinių vartotojo poreikių.
- Pernelyg didelės grįžtančių prekių apimtys.
- Dažnai gamintojas neturi pakankamų pajėgumų visų pateiktų užsakymų patenkinimui;
- Išsiunčiama per daug nepilnai sukomplektuotų užsakymų ir t.t.
Rezultate ryškiai mažėja kompanijos pelningumas, prastėja investuoto kapitalo grąža, prastėja pinigų srautai.
Ar norėtumėte sužinoti, kaip Jūsų įmonė galėtų: ryškiai sumažinti paklausių prekių trūkumus, tuo pačiu sumažinant atsargas ir pagerinant jų apyvartumą; sumažinti nuostolius dėl prekių moralinio ir fizinio pasenimo; neprarasti pardavimų ir išlaisvinti savo apyvartines lėšas?
Susitikime ir pasikalbėkime, galbūt kartu galima pasiekti rezultatus greičiau?
Susitikimo metu verslo konsultacinės kompanijos „TOC sprendimai" vadovas Nerius Jasinavičius pristatys, kaip galima pagerinti savo atsargų apyvartumą ir investuoto kapitalo grąžą, padidinti įmonės pardavimus ir išlaisvinti apyvartines lėšas.
